- kėkos
- kė́kos sf. pl. (1) NdŽ, Vžns, Aln, Ut, Sv sūpuoklės, sūpynės: Palubėj pasrišę kė́kas ir kėkaunas Užp. Nesisupk teip labai, kė́kas sulaužysi Lel. Nebemažas esi, kad da kėkų reiktų Ds. Virvės sutrūko, ir kė́kos sugedo Dbk. Tai Petras geras kėkas instaisė Ant.
Dictionary of the Lithuanian Language.